- miknoti
- miknóti, -ója, -ójo intr. 1. Skr, Grg užsikertant kalbėti, mikčioti: Jis miknódamas kalba: mik mik, t. y. neaiškiai, kad kalbà užpunla J. De-dešimtis, – miknodamas vos pasakė Baltras M.Valanč. Senelis nutirpo visas ir miknodamas vos ištarė „aš“ Blv. 2. nesklandžiai, neaiškiai kalbėti, nežinant ar nenorint ką pasakyti: Sakyk aiškiai, nemiknók Plt. Kad šiaip, ta gudrus, o kad reikėjo teisme, tai miknójo miknójo ir nėko nepasakė Brs. Kažką sau po nosia miknójo miknójo Skd. 3. Kltn mekenti (apie ožką): Ožka kaip neėdusi miknó[ja] Krkl. Ožys bėga rėkdamas, miknódamas ir barzdelę kratydamas Šv. Bėgo ožys miknodamas ir barzdelę krutnodamas LTR(Yl). 4. prk. kukčioti, verkšlenti: A nepradėsi miknóti? Vkš. \ miknoti; išmiknoti; pamiknoti
Dictionary of the Lithuanian Language.